Wall to Wall

Vyras, kuris į naują butą sulijo visas savo gyvenimo santaupas, greitai pamato, kad svajonė tampa košmaru: sienomis sklindantys nepaaiškinami, trikdantys garsai, priešiškai nusiteikę kaimynai ir vis daugėjančios smulkios detalės, kurios siūlo klaidinančias užuominas apie kažką tamsaus už plytų. Kiekvienas atviras durų praverimas ir kiekvienas smūgis į sieną tik sustiprina izoliaciją — pastatas pamažu virsta gyva jėga, kuri ne tik girdi, bet ir atakuoja.

Filmas sumaniai žaidžia su klaustrofobija ir paranoja: iš pradžių subtiliai, vėliau vis bepasikartodamas triukšmas verčia herojų abejoti savo protu ir realybe. Tanki, įtempta atmosfera, kruopštus garso dizainas ir socialinės įtampos niuansai paverčia tai ne tik siaubo pasakojimu, bet ir kartų, nuosavybės bei bendruomenės susvetimėjimo studija, paliekančia žiūrovą nerimo pilnoje įtampoje.