L'Amour en fuite

Antoine yra trisdešimties metų, dirba tekstų korektoriumi ir ką tik patiria skyrybas su savo žmona. Šios skyrybos išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų Prancūzijoje įvykusių skyrybų be kaltės atvejų, o apie tai greitai ima virti žiniasklaida. Viešumoje iškilusio skandalo fone pasirodo jo asmeninės praeities peripetijos, kurių ilgą laiką buvo vengta ar pamiršta.

Žiniasklaidos susidomėjimas iškelia senus santykius, paslaptis ir anksčiau užgesusias aistras, todėl Antoine istorija virsta viešu skandalu. Prisimintos akimirkos ir ankstesni ryšiai ima maišytis su dabartimi, atskleidžiant jo neapsisprendimą, nuolatinį nerimą ir vidinę įtampą. Kino juostoje šie prisiminimai vaizduojami su švelniu humoru ir kartais melancholija, pabrėžiant, kaip praeitis formuoja dabartinius sprendimus.

Neapsisprendęs dėl santykių su ramia parduotuvės pardavėja, Antoine netikėtai pasiduoda impulsui ir išvyksta su sena meile. Šis žingsnis tampa tarsi pabėgimu nuo atsakomybės ir pasirinkimų, tačiau kartu atveria gilias temas apie brandą, tapatybę ir meilės neapibrėžtumą. Filmas subtiliai rodo, kad žmonės dažnai bėga ne tiek nuo kitų, kiek nuo pačių savęs, o kiekvienas impulsas gali atskleisti tiek paguodą, tiek skaudžią tiesą.