夢と狂気の王国

Filmas leidžia žiūrovui užsimerkti ir įsižiūrėti į „Studio Ghibli“ kūrybos virtuvę – čia stebime kasdienį animacijos darbą, ilgas diskusijas ir nervingus eskizų taisymus, kurie virsta magiškais kadrais. Kamera seka tris svarbiausias figūras: legendinį Hayao Miyazaki, reiklų Isao Takahata ir ramią, bet ryžtingą studijos sielą Toshio Suzuki, atskleidžiančias savo darbo metodus, įsitikinimus ir abejones. Dokumentika nepraleidžia intymių akimirkų: rankos piešiančios linijas, kolegų juokas per peržiūras ir sunkūs sprendimai, susiję su kūrybine vizija.

Miyazaki vaizduojamas kaip bohemiškas perfekcionistas, dažnai pasineriantis į detalių tobulinimą, tuo tarpu Takahata – kaip tylus ir filosofiškas režisierius, siekiantis emocinio veiksmingumo kiekviename kadrą. Suzuki dažnai matomas kaip tarpininkas ir organizatorius, kuris balansuoja tarp meninio siekio ir praktinių studijos poreikių. Kiekvieno jų požiūris atskleidžia skirtingus animacijos kūrimo veidus: nuo vienišos dvasios vizijos iki komandinio, pamatuoto meistriškumo.

Filmas atskleidžia ir kasdieninės studijos atmosferos niuansus: nuo ankstyvų ryto susirinkimų iki vėlyvų naktų piešimo maratonų, nuo jaunų animatorų veržlumo iki vyresnių meistrų kuklumo. Kadrų estetika ir pokalbių intymumas padeda suprasti, kad už kiekvienos fantastikos slypi daug prakaito, abejojimo ir atkaklaus darbo. Žiūrint juntamas pagarba amatui ir svajonėms, kurios gimsta ant popieriaus lakštų.

Galutiniame rezultate filmas veikia tiek kaip pagerbimas „Ghibli“ legendų, tiek kaip atvira refleksija apie kūrybos kainą ir palikimą. Jis suteikia galimybę pažinti žmones už žinomų vardų ir pamatyti, kaip gimsta pasakos, kurios paliečia milijonus. Tai šiltnamiškas, kartais liūdnas, bet galiausiai tvirtą viltį spinduliuojantis portretas apie meną, amžių ir bendruomenę.