Much Ado About Nothing

Artimųjų vestuvių laukimas virsta painia intriga, kai klastingas princas mėgina sugriauti Claudio ir Hero pažadą vienas kitam. Apgaulė ir piktos užuominos atskleidžia, kaip trapūs gali būti pasitikėjimas ir reputacija; paprastas pykčio pliūpsnis gali sugriauti ilgai puoselėtą laimę. Drama verčia susimąstyti apie klaidas ir neteisybes, kurios tyko meilės kelyje.

Tuo pat metu aistringos, tačiau įsitempusios žodžių kautynės tarp Beatrice ir Benedick tampa komišku ir kartu švelniu meilės palyginimu. Jų nuolatinis šaržavimas maskuoja pačią baimę prisipažinti jausmams, o humoro ir sarkazmo persmelktos scenoje pamažu atsiskleidžia nuoširdumas. Ši poros dinamika primena, kad už gynimosi ir ironijos dažnai slepiasi gilus troškimas būti suprastam ir mylimam.

Režisierės Josie Rourke interpretacija išryškina tiek komiškas, tiek dramatiškas Šekspyro pjesės puses, suteikdama pasirodymui modernų pulso ritmą ir teatro eleganciją. Spektaklis primena, jog meilė – tai nuolatinė kova ir nuolankus vilties aktas, o žmogiškosios klaidos ir triumfai neišvengiamai lydės kiekvieną, ieškantį tobulo jausmo.