Bon Cop Bad Cop

Kai šalikelėje ant sieninio plakato prie Kvebeko ir Ontarijo sienos randamas ledo ritulio vadybininko Benoit Brisset lavonas, tyrimą tenka vykdyti abiejų provincijų policijoms. Įpareigoti dirbti kartu du detektyvai — Kvebeko policijos pareigūnas Davidas Bouchardas ir Toronto tyrėjas Martinas Wardas — iš karto susiduria su kultūriniais, kalbiniais ir metodologiniais skirtumais. Vienas yra arogantiškas, emocingas frankofonas, kitas — šaltokas anglofonas, nemokantis prancūziškai; jų dialogai pilni sarkazmo, nesusipratimų ir ūmių žodžių kovų, o skirtumai tampa tiek kliūtimi, tiek juokingu varikliuku.

Tyrimas greitai įtraukia juos į ledo ritulio industrijos ir verslo intrigų voratinklį: korupcija, nereguliarūs sandoriai ir pavojingos asociacijos atskleidžia, kad žudikas gali būti tik ledkalnio viršūnė. Filmas sumaniai dera veiksmo scenas su detektyviniu trileriu ir komedijos elementais — muštynės, automobilių persekiojimai ir gausybė dviejų herojų nesantaikos momentų pakeičiami situacijomis, kuriose jie priversti vienas kitam padėti ir išnaudoti savo skirtingus talentus.

Bon Cop Bad Cop išsiskiria tuo, kad yra iš esmės dvikalbis ir satyriškas pasakojimas apie anglų ir prancūzų Kanados santykius, perteiktas per budrių, bet šmaikščių pareigūnų partnerystę. Tai dinamiškas, aštraus humoro kupinas kriminalinis veiksmo filmas, kuriame konfrontacija pamažu virsta pagarba ir bendradarbiavimu — o žiūrovai gauna tiek sprendžiamos bylos įtampą, tiek lengvą kultūrinių skirtumų parodiją.