Sorop

Du artimieji sugrįžta į gimtinę paskutinį kartą aplankyti mirštančio dėdės, bet paprastas vizitas greitai virsta nenumaldomu siaubo ir nežinomybės tyrinėjimu. Atrodo, jog dėdė atsisako mirties — jo buvimo ženklai ima keisti namą ir aplinką, iškraipyti laiką bei atmintį, kol tikrovė pradeda skilinėti. Kartu su kylanciais antgamtiškais reiškiniais išryškėja senos šeimos paslaptys ir neužgydytos nuoskaudos.

Režisūra subtiliai žaidžia įtampos ir laiko pojūčiu, leisdama žiūrovui kartu su veikėjais kvestionuoti, kas yra realu, o kas — iliuzija. Sorop yra lėtai augantis, atmosferiškas siaubo filmas apie mirtingumą, paveldą ir tai, kaip praeitis gali įsiskverbti į dabartį; įtampa palaikoma niūriu garso takeliu ir įtaigiais aktorių darbais, kurie palieka užgniaužtą, ilgai išliekantį nerimą.