Ce que le jour doit à la nuit

Alžyras 1930-aisiais atgyja šiame jaudinančiame filme, kuriame mažas Younes atiduodamas giminaičiui Orane. Ten jis tampa Jonu, auga tarp Rio Salado vaikų ir palaipsniui prisiima naują tapatybę, kurią lydi tiek draugystė, tiek vidiniai konfliktai. Miestas ir jo tradicijos suteikia foną jautriam pasakojimui apie priklausymą ir svetimumą.

Emilie tampa grupės centru – jos grožis ir žavesys sujungia bei skaudžiai skiria jaunų žmonių likimus. Jonas ir Emilie išgyvena gilią, bet komplikuotą meilę, kuri atskleidžia tiek jų asmeninius troškimus, tiek visuomenės spaudimą. Filmas meistriškai perteikia jaunystės ugnį, draugystės ištvermę ir aštrius pasirinkimus, kurie lemia vyresniojo gyvenimo formą.

Tačiau už meilės istorijos kyla didesni istorijos vėjai: politiniai neramumai ir kolonijinės įtampos palaipsniui sutrikdo jų pasaulį. Asmeninės dramos susipina su tautos likimu, o paprasti sprendimai įgauna lemtingą svorį. Tai melancholiškas, vizualiai turtingas pasakojimas apie prarastus namus, tapatybę ir dienos skolą nakčiai.