忌怪島／きかいじま

„Immersion“ (2023) supažindina su aukštųjų technologijų kompanija, kurioje kuriama pažangiausia virtualios realybės sistema — bet serija paslaptingų darbuotojų mirčių greitai įveda chaosą ir baimę. Taip atsiveria siaubinga zona tarp tikrovės ir simuliacijos, kurioje net artimiausi žmonės nebestovi užtikrintai: prisiminimai, identitetas ir suvokimas ima tirpti virtualių pojūčių fone. Filmo atmosfera keri lėtu, tirpstančiu paranojos ritmu, o ekranas ir garsas tampa ne tik pasakojimo priemonėmis, bet ir įrankiais, kurie žaidžia su žiūrovo patikimumu.

Veiksmas nagrinėja technologijų žavesį ir jų tamsiąją pusę — kaip korporatyvinės paslaptys, etiniai kompromisai ir žmogaus troškimas pabėgti nuo realybės gali pavirsti mirtina grėsme. Personažai bando surasti ribą tarp to, kas dirbtina ir kas tikra, kai priešakyje stovi ne tik atsakymai, bet ir klausimas, ar verta siekti tikros prievartos priežasčių, jei pati tiesos paieška gali sutrypti tavo sąmonę. Filmas siūlo įtemptą, vizualiai intensyvų pasakojimą, kuriame kiekviena scena primena, kad kartais didžiausias siaubas tyko ne virtualioje programoje, o mūsų nustatytose ribose.