J.E. Freeman

„Svetimas: Prisikėlimas“ yra filmo „Svetimas³ “ tęsinys. Veiksmas perkeltas 200 metų į ateitį nuo „Svetimas³ “ pabaigos. Leitenantė Elen Ripli klonuojama ir vėl susikauna su Svetimu, kuris išaugintas iš jos kūno.

Vieną gražią dieną Čarlis kaip visada pietauja kavinėje. Deja, neranda arbatpinigių jį aptarnaujančiai padavėjai. Vyriškis prisimena turįs lošti loterijoje ir juokais padavėjai pažada, kad jeigu ką laimės, – pasidalins su ja pusiau. Ir atsitik tu man taip, kad Čarliui atitenka 4 milijonų dolerių piniginis prizas! Tik žmona Murielė apie jokias pinigų dalybas su padavėja nenori net girdėti. Šeima, neatlaikiusi nuolatinių kivirčų dėl nepaprastojo laimėjimo, – išsiskiria, taigi Čarliui...

Romantiškas, ką tik iš kalėjimo išėjęs nusikaltėlis Seiloras, nepaisydamas įsipareigojimų policijai, leidžiasi į kelionę po Kaliforniją su paaugle Lulu. Tačiau jos motina negali susitaikyti su dukters pasirinkimu ir jų ieškoti pasiunčia samdomą žudiką, kuris nerūpestingą meilužių kelionę paverčia bėgimu nuo mirties.

Filmas sukurtas pagal T. Klensi romaną. Buvęs CŽV analitikas, dabar JAV karo akademijos dėstytojas Džekas Raijanas, atvyksta į Londoną skaityti pranešimo. Atsitiktinai jis tampa Airijos respublikos armijos vykdomo teroro akto liudininku. Aktas nukreiptas prieš karališkąją šeimą. Raijanas išgelbėja numatytas aukas. Tragedijai užbėgta už akių. Tačiau airių teroristai grasina atkeršyti. Pavojus kyla ne tik Raijanui, bet ir jo žmonai bei dukrai...

„Milerio sankryža“ kaip bebūtų, yra ne tik vienas iš iškiliausių gangsterinio filmo pavyzdžių, nagrinėjančių sausojo įstatymo problemą nusikalstamame pasaulyje, bet ir vienas iš svarbiausių brolių Coenų darbų, kuris savo preciziškai atgamintu praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu lenkia kitus jų žinomus, ir netgi labai aukštai vertinamus kino projektus, gavusius kultinį statusą.

San Franciską sukrečia serija kraupių žmogžudysčių. Policija nusivarė nuo kojų, bet neaptiko jokių žudiko, kurio aukomis tapo jau trys jaunos merginos, pėdsakų. Visos žmogžudystės idealiai kopijuoja ankstesnių, žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusių, nusikaltimų braižą. Detektyvė Monahen pagalbos kreipiasi į garsią psichologijos profesorę Heleną Hadson.Ši sutinka padėti ir sudaro žudiko psichologinį portretą. Tačiau moteris serga sunkia agorofobijos forma – ji bijo peržengti savo namų slenkstį. Naktimis profesorę kamuoja panikos priepuoliai ir košmariški sapnai – moteris pati buvo pakliuvusi į maniako rankas. Ji supranta, San Franciske siaučiantis žudikas į savo aukų sąrašą įtraukė ir ją.

Visos čiupoidų legendos pradžia. XIX a. dykame Nevados slėnyje įkuriamas Rejekšino (Rejection) miestelis nes greta pradeda veikti sidabro kasykla. Tačiau kasykloje prasideda keistos nelaimės, dingsta žmonės. Darbas sustoja, nes niekas nedrįsta žengti vidun. Išsiaiškinti susidariusios padėties iš Filadelfijos atvyksta kasyklos savininkas Hiram Gummer. Drauge su keliais darbininkais ir įvykių liudininku Juan jis nusileidžia į kasyklą, bet ten nieko neranda. Tačiau naktį stovyklavietę užpuola čiupoidai ir darbininkai žūva. Hiramas pasamdo garsų žudiką Juodąją Ranką. Su juo Hiramas ir Chuanas keliauja ieškoti čiupoidų, tačiau jų neradę apsinakvoja arklių poilsio stotyje. Ten juos užpuola čiupoidai, Juodoji Ranka žūsta. Grįžęs Hiramas pataria visiems išsikraustyti, o pats susiruošia vykti namo. Gyventojai išvykti nesutinka. Jau pirkdamas bilietą Hiramas netyčia išgirsta telegrafo pranešimą, kad Rejekšino gyventojai prašo pagalbos, nes jų miestą užpuolė kirmėlės.