Matt Dravitzki

Kino gamyba yra nelengvas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kuriant dokumentinį filmą apie vampyrus tikrai naudinga, kad veikėjai pažadėtų negerti kraujo iš jūsų kaklo. Dėl viso pikto svarbu nepamiršti skiltelės česnako ir kryžiaus ant kaklo. Viago (379 m.), Diakonas (183 m.) ir Vladislavas (862 m.) pažįstami jau daug metų. Jie tyliai ir ramiai gyvena nuomojamame name, bet seniai nemoka jokių mokesčių. Rūsyje vegetuoja pikčiausias ir vyriausias Piteris (net 8000 metų nešvenčia gimtadienių), kuris yra lyg iš akies trauktas Nosferatu. Kaip ir visiems padoriems vampyrams, bičiuliams būtinas šviežias kraujas. Jie šiek tiek nerimauja, kad jų niekas nekviečia į naktinius klubus. Galbūt adaptuotis visuomenėje padės ir maisto tiekimą užtikrins naujas geriausias draugas Stiu, kurio kraujo šiek tiek nori visi, bet draugiškai nutarė palikti jį žmogumi.

Užburiantys filmo „Hobitas: nelaukta kelionė" nuotykiai prasideda tuomet, kai ramiai gyvenantį Bilbą Beginsą aplanko išminčius Gendalfas. Hobitas įtraukiamas į pavojingą ir atsakingą misiją, kurios tikslas - atgauti prarastą nykštukų Ereboro karalystę. Šią užgrobė slibinas Smogas. Prisijungęs prie trylikos nykštukų būrio Bilbas keliauja ten, kur tyko iššūkiai ir pavojai. Mažų, bet kovingų žygeivių laukia susidūrimai su kraupiais goblinais, piktais orkais, mirtį nešančiais vilkažmogiais, milžiniškais vorais, pavidalą keičiančiais gyviais ir burtininkais. Nors spalvingos kompanijos kelias driekiasi į Vienišąjį kalną, pakeliui jie turi įveikti goblinų tunelius. Būtent ten Bilbas sutinka padarą, pakeitusį jo gyvenimą visiems laikams, - Golumą. Po kurio laiko paaiškėja, kad nuo hobito žingsnių priklauso viso Viduržemio likimas.