Todd Voltz

Niekada neerzinkite vyrukų ir merginų, kurie jums patiekia maistą... Originali, išradinga ir labai juokinga Amerikietiško pyrago autorių komedija su Ryanu Reynoldsu. Dinas jau ketverius metus dirba restorane. Per tą laiką jis neabejojo, kad puikiai įsidarbino, tačiau sužinojo, kad jo buvęs draugelis pakilo karjeros laiptais. Apmaudu... Kai į restoraną stažuotės atkeliauja Mičas, Dinas bando jį išmokyti keršto turtingiems klientams...

Jie grįžo ir dabar jie... visiškai nepasikeitę, tokie patys kaip buvo, tik su daugiau rūpesčių, nes jiems ant kulnų mina fedmaršalas, kuris per atsitiktinumą juos palaikę teroristais, kai draugeliai pabandė užpūsti žolės lėktuvo tualete su savadarbe kaljana panašia į bombą. Veidai tie patys, principas tas pats - žolė ir malonumai, tik dabar prisideda dar ir širdies reikalai. Dažnai antros tokių filmų dalys būna sumautos iki pat šaknų, (Van Wilder pvz., e, e, e, sakiau kad taip būna?) tačiau šita ne tik kad išlaikė pirmosios dvasią, bet ir pridėjo naujovių. Užbaigiant nuotykius su Hariu ir Kumaru reikėtų pažiūrėti ir šią dalį, kas žino, gal sulauksim kada ir trečiosios.

Žmonija ir vėl pavojuje. Šįkart pasaulio valdymą užsimojo perimti vampyrai, ir vienintelis žmogus, galintis tai sustabdyti, yra bibliotekininkas Flinas Karsenas. Jam teks keliauti į Naująjį Orleaną, kur jo laukia kraujo ištroškę vampyrai, pagrobę profesorių Lazlą. Čia Flinas susipažins su dieviško grožio dainininke Simona, kuri kaip vėliau paaiškės, saugo raktą nuo Judo taurės, prikeliančios vampyrus.

Veronika Henli (aktorė Janelle Monáe) – jauna, šiuolaikinė, talentinga moteris, susikūrusi sėkmingą rašytojos karjerą. Tačiau vieną dieną jos laimingas ir ramus gyvenimas baigiasi. Iš pradžių jį trikdo tik keistos sapnų nuotrupos. Po kurio laiko sapnai ima kelti nepaaiškinamą nerimą, o vėliau į juos įsliūkina ir baimė. Netrukus Veronika jau ima nebesuprasti, kur baigiasi sapnai ir prasideda realybė. Šioje siurrealumo persmelktoje alternatyvioje realybėje moteris nusikelia į JAV Pilietinio karo laikus – maždaug prieš pusantro šimto metų – kai vergovė buvo įprasta, o juodaodžio gyvybė nebuvo verta nė skatiko. Kiekvieną kartą atsidūrus senovėje, Veronikai tampa vis sunkiau sugrįžti į savąją realybę. Moteris su siaubu supranta, kad laiko išnarplioti šią šiurpią mįslę lieka vis mažiau.