Slavko Sobin

Neteisingai apkaltintas žmogžudyste, Henris Čarieris susidraugauja su keistuoliu Luisu Dega tam, kad galėtų pabėgti iš liūdnai pagarsėjusios Demonų Salos.

Varšuvos zoologijos sodo užuomazgų galima atrasti dar XVII amžiuje, kuomet paprastiems žmonėms būdavo atveriamos didikų privačių žvėrynų durys. Oficialiai zoologijos sodas Lenkijos sostinėje buvo atidarytas 1928 m. kovo 11 dieną ir tų pačių metų pabaigoje jo direktoriumi tapo Janas Žabinskis. Tačiau tikrąja sodo siela, gyvūnus mylėjusia kaip savo pačios vaikus, buvo jo žmona Antonina. Visą ketvirtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Antonina ir Janas puoselėjo zoologijos sodą, augino savo pačių sūnų ir mėgavosi gyvenimu. Svajonė į šipulius sudužo 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją, Vokietijai įsiveržus į Lenkiją ir pradėjus Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau tikrasis siaubas buvo dar prieš akis. Netrukus prasidėjus žydų areštams, geraširdė Antonina daugybę savo namų užkaborių pavertė patikima slėptuve areštuotųjų vaikams.

Misijos metu vyrukai išgirsta pritrenkiančią istoriją apie netoliese Sarajevo esantį ežerą. Antrojo pasaulinio karo metais toje vietoje buvo kaimas. Subombardavus šalia stovėjusią užtvanką, kaimas liko palaidotas naujai susiformavusio ežero dugne. O pikantiškiausia istorijos dalis – kad tragedijos metu kaime buvo apsistoję naciai, gabenę iš Prancūzijos prisiplėštą aukso siuntinį. Gandai byloja, kad ežero dugne palaidoto aukso vertė – maždaug 300 milijonų dolerių. Nutrūktgalviškasis penketukas nusprendžia patikrinti gandų tikrumą ir surengia nesankcionuotą ir itin slaptą operaciją. Deja, dalis „itin slapta“ netrukus nueina šuniui ant uodegos: vaikinus užfiksuoja priešo pajėgos. Užverda tikras pragaras, kuriame JAV jūrų pėstininkai priversti gelbėti ne tik auksą iš jūros dugno, bet ir savo pačių kailius.

Du po Lenkijos kaimus keliaujantys etnografai renka folklorinį ansamblį iš neprofesionalių dainininkų. Tarp pretendenčių – atkakli ir savimi pasitikinti blondinė Zula, savo ryžtu ir išdidžia laikysena iš karto sužavinti vieną ansamblio vadovų – aukštą juodbruvą Viktorą. Jų meilė įsiplieskia greitai ir ryškiai, tačiau netrukus pasirodo esanti neįmanoma. Toliau rutuliojasi dviejų negalinčių būti kartu, bet ir nesugebančių atsilaikyti abipusei traukai žmonių istorija, peržengianti epochas ir sienas.