Connor Anderson

Įspūdingas populiariojo “Ledynmečio” tęsinys prasideda tada, kai Žemę dengiantis ledas pradeda tirpti, visiems priešistoriniams gyvūnams suteikdamas daug džiaugsmo. Dabar jie gali mėgautis visais prabangaus, pačios gamtos sukurto vandens atrakcionų parko malonumais: maudytis, šokinėti nuo tramplinų, grožėtis geizeriais ar naudotis natūraliomis purvo voniomis. Netikėti pokyčiai sužavi visus, tačiau gyvūnai net neįtaria, kad jiems gresia mirtinas pavojus: sparčiai tirpstančių ledynų vanduo netrukus užtvindys jų prieglobsčiu tapusį slėnį. Atsitiktinai pirmoji apie artėjantį potvynį sužino šaunioji trijulė – Manfredas, Sidas ir Diego. Jei pirmoje filmo dalyje jie gelbėjo žmonių kūdikį, tai šį kartą herojams tenka dar svarbesnė ir atsakingesnė užduotis – išgelbėti nuo pražūties visus rojaus slėnio gyventojus. Jie ne tik privalo visus perspėti apie gresiantį pavojų, bet ir sugalvoti būdą, kaip pasprukti nuo grėsmingai artėjančio potvynio!

Vieną dieną Hortonas išgirsta balsus. Paprastai balsus iš niekur girdi pamišėliai, tačiau Hortonas – ne pamišėlis. Jis – dramblys, girdintis balsus padarėlių, tokių mažų, kad vienoje dulkelėje jaukiai įsitaisiusi visa jų kolonija. Suprantama, dramblys negali įžiūrėti padarėlių, gyvenančių dulkelėje – kasiukų. Tačiau būdamas geros širdies, vis vien nusprendžia padėti. Nes kasiukai prašo pagalbos. Hortonas sutinka padėti kasiukams išgelbėti jų miestą – Kasvilį – nuo sunaikinimo kartu su visa dulkele. Be abejo, drambliui labai sunku įtikinti savo kaimynus, kad dulkelėje kažkas gyvena. Juk balsus girdi tik jis. Nepaisydamas visų sunkumų, Hortonas atkakliai siekia tikslo padėti savo naujiesiems mikroskopiniams draugams.