Julius Sharpe

Pamenate, kai prieš trejus metus meškiukas Tedis pasakojo savo geriausiam draugui Džonui (aktorius Mark‘as Wahlberg‘as) apie tai, kad darbe „pakabino“ kolegę? Ir kai Džonas bene dvi minutes be jokių pauzių bėrė merginų vardus, bandydamas atspėti meškiuko išrinktosios vardą? Ir dar kai Tedis pasakojo, kokia padykusi yra jo naujoji simpatija? Ir, žinoma, kaip naudojantis varškės sūrelio analogija, buvo išsiaiškinta, kur yra galimos jų bendravimo ribos? Panašu, kad ribos buvo pakoreguotos, nes Tedis ir Tamilyn apsivedė.

Pastaruosius du dešimtmečius Loido ir Hario gyvenimas klostėsi išskirtinai kvailai. Daug metų Loidas durstė savo draugelį apsimesdamas sunkiu psichiniu ligoniu, bet siauraprotis Haris tokį bičiulio pokštą užskaito visais įmanomais „patinka“ ir jie su dviguba jėga leidžiasi į naujas linksmybes. Daugeliui ramybės neduodantis klausimas, kuris jų yra bukas, o kuris bukesnis, bus atsakytas filmo tęsinyje. Draugeliai išsiruošia ieškoti Hario dukros, apie kurios egzistavimą nerūpestingas tėvukas sužino tik dabar. Rasti dingusią atžalą Haris su Loidu turi rimtų priežasčių (ne, tai ne prabudęs Hario tėvystės instinktas). Pamatęs merginos nuotrauką Loidas iš karto įsimyli, be to jiems žūtbūt reikia inksto transplantacijai. Tokios aplinkybės tampa svaria priežastimi dar vienai beprotiškai kelionei.