Septyniasdešimt penkerių metų žinomas rašytojas susiduria su laiko tėkme ir baime, kad jo literatūrinis stilius gali pasenti. Kasdienybę praskaidrina jo knygų personažai, kurie vis dažniau įžengia į realybę ir sukelia ne tik sumaištį, bet ir gyvą dialogą apie praeitį, meilę bei pasirinkimus.
Filmas švelniai ir kartais ironizuodamas narplioja atminties, kūrybos ir palikimo temas, siūlydamas intymų, poetišką žvilgsnį į paskutines kūrybinio kelio fazes. Per humorą ir melancholiją pasakojimas primena, kad istorijos gyvuoja tol, kol jas prisimename ir dalijamės – o menininko kelionė link susitaikymo su praeitimi tampa universalia refleksija apie gyvenimo grožį ir trapumą.