1950-ųjų kaimo idilėje suaugusiųjų pasakojimai ir vaikiškos fantazijos susipina į tirštą, bauginančią pasaką. Jaunas berniukas, apsuptas tylos, smurto šeimoje ir tėvo pasakojamų istorijų apie vampyrus, ima matyti pasaulį per perkeltos realybės prizmę: jo vaizduotė paverčia vietoves ir žmones grėsmingais simboliais, o viena našlė už kelių tampa jo baimių įsikūnijimu. Jis pasiryžta bet kokia kaina atitolinti brolį nuo to, ką laiko pavojaus ženklu, ir taip švelnios vaikystės ribos ima skilti.
Filmas žaidžia su gotikos motyvais, tamsiu humoru ir poetiška, kartais siaubinga estetika, kuri atveria temos apie nekaltumo praradimą, paranoją ir žmogiškąją žiaurumą gelmes. Kamera fiksuoja tiek vaiko naivumą, tiek suaugusiųjų žaizdas, o siužetas dažnai virsta sapnų ir košmarų mozaika, kurioje tikrovė nuolat kinta. Tai žiūrovą verčiantis permąstyti, kiek iš to, ką matome, yra tikro ir kiek – vaikiškos vaizduotės šešėlių.