Skelly

Filmas Skelly (2024) pasakoja apie berniuką ir jo tėvą, kuriuos suvienija sunkus netekties metas: po senelio mirties tėvas, kovodamas su savo gedulu, pasiunčia sūnų į simbolinę kelionę suprasti, kas yra mirtis. Tuo pačiu metu jie kartu stato kasmetinį siaubo namą — bendruomeninį ritualą, tapusį vieta ne tik baisumui, bet ir prisiminimams bei gyvų ir mirusiųjų ryšiui išreikšti. Siaubo namo ruošos darbai atskleidžia šeimos paslaptis, senas istorijas ir mažo miestelio žmonių būsenas, kai traumos ir švelnios akimirkos susipina.

Per kelionę berniukas sutinka įvairius personažus, atranda senelius, legendas ir smulkius ženklus, kurie padeda jam žengti per baimę ir priimti netektį be išankstinių atsakymų. Filmas balansuoja tarp melancholijos ir švelnaus humoro, kuriame siaubo elementai veikia kaip terapija — kūrybinis procesas ir nakties premjera tampa atleidimo bei susitaikymo aktu. Skelly yra intymus, vizualiai įtaigus pasakojimas apie atmintį, ryšius ir tai, kaip šeima susidoroja su negrįžtamais gyvenimo pokyčiais.