Filmo centre — Jazzy, stovinti tarp vaikystės ir jaunystės ribos, kai pažįstami pasaulio kontūrai pradeda keistis. Kai jos geriausia draugė persikelia toli, Jazzy patiria aštrų netekties jausmą: tylūs vakarais, tušti susitarimų kampeliai ir neaprėpiama ilgesio erdvė, kurią tenka užpildyti pačiai.
Per švelnias, intymias scenas ji žengia pirmuosius savarankiškumo žingsnius — priima sprendimus be kito patvirtinimo, atranda savo balsą ir mažytes laisvės formas. Filmas subtiliai atskleidžia perėjimą nuo priklausomybės prie savo krypties, paversdamas praradimą į pradžią: mažą, bet tvirtą savarankiškumo inkliuziją ir galimybę atrasti naujus ryšius bei tikslus.