Nešventoji Trejybė

1870-ųjų Montanos platybėse, likus akimirai iki Izako Broadway mirties nuosprendžio, jis savo atšalusiajam sūnui Henrikui suteikia neįmanomą užduotį – nužudyti tą, kuris jį apvagia ir pasmerkė. Filmas nagrinėja, kaip teisės ir keršto ribos susilieja su asmeninių sąskaitų išpildymu, o laukinės gamtos, smėlio ir dulkėtų miestelių fone kylantys sprendimai tampa egzistencine kova.

Veiksmas persmelktas įtampos ir moralinio neapibrėžtumo: Henry priverstas rinktis tarp lojalumo tėvui ir savo sąžinės, o kiekviena aplinkybė atskleidžia naują išdavystės ar išpirkimo sluoksnį. Tamsi, grubi estetika, intensyvūs aktorių pasirodymai ir lėtas, bet negrįžtamų sprendimų tempas sukuria klasikinio Vakarų ir psichologinio trilerio hibridą, kur galutinis atsakymas apie teisingumą lieka abejotinas.