Grįžęs į gimtąjį kaimą Rytų Europoje po viso gyvenimo praleisto Anglijoje, jis paveldi seną molinių plytų namą — drėgnos sienos, apleista troba ir vietinių žvilgsniai, kurie daug pasako be žodžių. Bandydamas susigrąžinti šaknis ir sutvarkyti palikimą, jis greitai supranta, kad kaimas gyvena tylos ir išsigalvojimų ritme: gyventojai vengia kalbėti apie tam tikras naktis, o senos istorijos lėtai prasiveržia pro įtemptą kasdienybės paviršių.
Filmas subtiliai derina melancholiją su augančiu įtampu — tradicijų, kaltės ir atminties temos susipina taip, kad saugumo iliuzija virsta nuolatiniu nerimu. Atmosferinė, kartais siaubo linkme einanti drama ne tik atskleidžia tamsiąsias bendruomenės paslaptis, bet ir kelia klausimą, ką reiškia sugrįžti namo: ar įmanoma atskirti palikimą nuo tikrovės, ar praeitis vis tiek reikalauja savo kainos.