Grįžęs iš karo, karinis snaiperis stengiasi tyliai susigrąžinti civilinį gyvenimą atokio ūkio vienatvėje. Jis kovoja su PTSS: praeities atspindžiai, naktiniai košmarai ir nuolatinė įtampa trukdo jam atskirti realybę nuo prisiminimų. Net paprastos dienos užduotys ir tylūs garsai tampa pavojaus ženklais, verčiančiais jį nuolat budėti.
Filmas kuria tankią, įtemptą atmosferą, kurioje žiūrovas stebi, kaip trauma lėtai ardo identitetą ir santykius, o atleidimo paieškos susimaišo su baime. Be akivaizdaus veiksmo, istorija išlieka intymi ir poetiška, atskleidžianti karo padarinių sunkumą ir klausimą, ar tikroji kova baigėsi, ar tęsiasi šiame tyliame ūkyje.