Negrąsink juodžių kvartalui gerdamas sultis su savo Bičais

Ashtray persikelia gyventi į South Central (Los Andželas), kur gyvena kartu su tėvu, atrodžiančiu maždaug tokio pat amžiaus kaip ir jis, bei grubiakalbe močiute, kuri mėgsta kietai kalbėti ir rūkyti žolę. Filmas jau nuo pat pradžių pabrėžia absurdišką ir perdėtą realybę, kur kasdienybė persipina su satyra ir įvairiomis parodijomis populiarių „hood“ kino tropų. Tonas svyruoja tarp juoko ir sąmojo, o veikėjų savybės – išpūstos iki komiškumo ribų.

Greitai Ashtray susidraugauja su savo pusbroliu Loc Dogu – impulsų ir klišių kupinu „gatvės veteranų“ atstovu, kuris nešiojasi ne tik pistoletus ir Uzi, bet net ir, absurdiškai, termobranduolinį užtaisą „savigynai“. Scenos ir pokalbiai persmeigti hiperbolizuotomis smurto ir ginkluotės situacijomis, kurios sąmoningai parodijuoja ir kritikuoja tokių filmų romantizavimą. Veikėjų dialogai, keisti personažai ir netikėti siužeto vingiai sukuria tvirtą komedijos ritmą.

Tai – ne tik juokų kolekcija, bet ir protinga ataka į stereotipus: per juoką filmas išryškina socialines problemas, absurdą ir kultūrines klišes. Žiūrovus traukia ne tik akiplėšiškas humoras, bet ir šiltų, nors kartais ir nevykusių, asmeninių santykių atspindys, todėl filmas tapo kultu tarp tiems, kurie vertina parodiją ir ironiją.