Feed

Grupė socialinių tinklų ekspertų yra samdoma atgaivinti senos šeimos verslą, tačiau jų darbo užduotis virsta košmaru, kai visa komanda įstrigsta mažytėje saloje ežero viduryje. Vietiniai šnabžda apie senovinę švedų raganą, gyvenančią ten nuo senų laikų, ir greitai paaiškėja, kad salos paslaptys kur kas tamsesnės nei bet kuri rinkodaros strategija.

Atokumas ir nuolatinis signalo nutrūkimas priverčia herojus palikti savo įprastą saugumo tinklą: telefonus, kamerų filtrus ir viešumo troškimą. Technologijų kontrolė ima byrėti, o tarp komandos narių kyla įtarumas, prievarta ir prisitaikymo strategijų konfliktai. Vietos mitai ima persipinti su kasdienėmis baimėmis, o riba tarp tikrovės ir pramanų susilieja.

Klaustrofobiška atmosfera, folkloro elementai ir psichologinis spaudimas verčia personažus atskleisti savo silpnybes. Kai kuriems iš jų išgyvenimas tampa viešu spektakliu, kitiems — egzistenciniu išbandymu, o žiūrovas lieka tarp logikos paaiškinimų ir paslaptingo antgamtinio įspūdžio. Filmas siūlo ne tik siaubo akimirkas, bet ir aštrią refleksiją apie mūsų priklausomybę nuo ekranų ir troškimą būti matomiems.

Feed kuria tirštą, nemalonų toną, kuriame modernios komunikacijos priemonės susiduria su senais ritualais ir instinktais. Pabaiga neatskleidžia visko vienareikšmiškai — ji palieka įkyrių vaizdinių ir laisvų interpretacijų, kurios ilgai nedings iš atminties.